Darbo drabužiai su individualiu siuvimu – kai dydis „netelpa į lentyną“
Šiuolaikinėje darbo aprangos rinkoje vis dar karaliauja „standartas“. Gamintojai siūlo ribotą dydžių ir kirpimų asortimentą – S, M, L, XL, kartais dar XXL ar XXXL – ir tikisi, kad visi darbuotojai kažkaip tilps į šią schemą. Realybėje taip nėra. Ilgos rankos, trumpesnis liemuo, platesni pečiai, didesnis pilvas, aukštas ūgis ar, atvirkščiai, žemas – kiekvienas antrasis žmogus bent vienoje vietoje „neišsiteka“ standartiniame modelyje. O jei dar prisideda specifiniai darbo reikalavimai (daug kišenių, sustiprintos alkūnės, atšvaitai tam tikrose vietose), standartinis drabužis tampa nepatogus, nesaugus ir greit susidėvintis. https://tokris.lt/
Būtent čia į pagalbą ateina individualus siuvimas.
Kodėl standartas dažnai „netinka“?
- Kūno proporcijos skiriasi net tarp vienodo ūgio žmonių. Pavyzdžiui, 185 cm ūgio vyras gali turėti 10–15 cm skirtumą rankovių ilgyje lyginant su kataloginiu modeliu.
- Antsvoris ar, atvirkščiai, labai liesa figūra. Standartiniai dydžiai dažniausiai kuriami pagal vidutinį kūno masės indeksą.
- Specifiniai darbo judesiai. Statybininkui, kuris nuolat kelia rankas, reikia papildomo ilgio nugaroje. Sandėlio darbuotojui, kuris daug lenkiasi, – aukštesnės kelnių priekinės dalies.
- Ilgalaikis komfortas. Net 5–7 mm netikslumas rankogalio ar apykaklės srityje per 8–10 valandų darbo dieną virsta realia kančia.
Kas yra tikras individualus siuvimas darbo drabužiams?
Tai nėra „pasiūti kostiumą vestuvėms“. Tai pramoninis procesas, kai:
- Darbuotojas (ar grupė darbuotojų) išmatuojami 20–40 vietų – ne tik ūgis ir apimtys, bet ir rankos ilgis nuo peties iki riešo, kojos vidinė ilgis, pečių plotis, kaklo apimtis, atstumas nuo septintojo slankstelio iki juosmens ir t. t.
- Sukuriamas individualus lekalas (popierinis arba skaitmeninis).
- Drabužis siuvamas iš tų pačių techninių audinių kaip ir serijiniai (Cordura, rip-stop medvilnė, antistatiniai mišiniai, vandeniui atsparūs membraniniai audiniai), laikantis visų EN ISO standartų ir CE ženklinimo reikalavimų.
- Galima įdeti įmonės logotipą, tiksliai išdėstyti kišenes ten, kur reikia konkrečiam darbuotojui, pridėti ar atimti atšvaitų juostas, pakeisti užtrauktukų ilgį ir t. t.
Kada verta investuoti į individualų siuvimą?
- Kai įmonėje yra daug nestandartinių figūrų ir nuolat tenka pirkti per didelius drabužius, kuriuos paskui darbuotojai patys susitrumpina ar susiaurina.
- Kai darbuotojų kaita maža ir žmonės dirba 5–10 metų toje pačioje vietoje – apsimoka vienkartinė investicija.
- Kai darbo saugumas tiesiogiai priklauso nuo drabužio tinkamumo (pvz., elektrikai, suvirintojai, aukštumininkai).
- Kai įmonės įvaizdis svarbus – visi darbuotojai atrodo tvarkingai, o ne „maiše“.
Kiek tai kainuoja?
Praktiškai Lietuvoje 2025 m. duomenimis individualiai siūtas darbo kombinezonas ar švarkas/kelnės komplektas kainuoja 20–50 % brangiau negu serijinis analogas. Skirtumas sumažėja, jei užsakoma bent 15–20 vienetų – tuomet lekalų kūrimo kaštai pasiskirsto. Daugelis įmonių skaičiuoja, kad per 2–3 metus sutaupoma, nes:
- drabužiai tarnauja ilgiau (tinka idealiai → mažiau trynimo, plyšimų),
- mažiau traumų dėl „kabančių“ rankovių ar „veržiančių“ kelnių,
- mažesnės išlaidos keitimui ir taisymui. https://tokris.lt/produkto-kategorija/darbo-rubai/moteriski-darbo-rubai/moteriskos-kelnes-sortai/moteriskos-apsaugines-virsutines-kelnes/
Realūs pavyzdžiai
Viena Lietuvos metalo apdirbimo įmonė 2023 m. aprūpino 28 suvirintojus individualiai siūtais apsauginiais drabužiais. Per metus neliko nė vieno atvejo, kai rankovė būtų užsidegusi nuo kibirkšties (anksčiau pasitaikydavo, nes serijiniai modeliai buvo per trumpi). Darbuotojai patys prašė tokių pačių naujokams.
Kitas atvejis – uosto krovos kompanija, kur dalis darbuotojų virš 190 cm ūgio. Standartiniai kombinezonai baigdavosi ties kulkšnimis. Po perėjimo prie individualaus siuvimo neliko juokų „rodome čiurnas“ ir sumažėjo nugaros skausmų, nes drabužiai neberibo judesių.
Standartinis dydis yra patogus gamintojui, o ne darbuotojui. Kai kalbama apie kasdienį komfortą, saugumą ir ilgaamžiškumą, individualus siuvimas darbo drabužiams seniai peržengė „prabangos“ ribą ir tapo protinga investicija. Ypač tada, kai žmogaus figūra tiesiog „netelpa į lentyną“.
Šiuolaikinėje darbo aprangos rinkoje vis dar karaliauja „standartas“. Gamintojai siūlo ribotą dydžių ir kirpimų asortimentą – S, M, L, XL, kartais dar XXL ar XXXL – ir tikisi, kad visi darbuotojai kažkaip tilps į šią schemą. Realybėje taip nėra. Ilgos rankos, trumpesnis liemuo, platesni pečiai, didesnis pilvas, aukštas ūgis ar, atvirkščiai, žemas – kiekvienas antrasis…